kriaukšė́jimas. → kriaukšėti 1: Jo išvidinis džiaugsmas atsitiktinai išsiverždavo patenkintu kriaukšėjimu. Sienų apmušalai ėmė kilnotis, judėti nuo nuolatinio kriaukšėjimo.
atsikriaukšė́jimas. → atkriaukšėti. Buvo girdėti sunkūs Ignoto atsikriaukšėjimai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.