krė̃nius.
1. išdžiūvėlis, stipena: Krė̃nius – sudžiūvęs gyvis (gyvulys), nė varna neprilestų.
2. Ot krė̃nius, ir jis ką sugalvojo! Su tokiu krė̃nium prasidėk, tai visumet gailėsys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.