kraušýti, kraũšo, kraũšė.
1. niurkyti, lamdyti: Kam tu kraušaĩ jo kaulus pavertęs ant žemės su keliais! Reiks veršį atimti nu karvės – labai kraũšo tešmenį. Pamačiau, kad šėmė šėmmargikę pradėjo kraušýti (badyti, daužyti) . Tarpvartė [je] gyvoliai kraũšos kits kitą. Vien kraũšos (nestovi ant vietos, stumdos, spauda) bažnyčio [je] suspausti žmonys ant kits kito. Ką čia kraũšotės į kupetą, skirkitės žėdnas savo darbą, bus jumus nuodarbiau.
2. skriausti, mušti, stumdyti: Mažesnį, žinoma, visi mėgsta kraušýti. Nekraušýk to mažo vaiko, juk ans tau nėko blogo nedaro.
nukraušýti
1. nutrypti, aplamdyti: Gyvoliai nukraušýs tuos medelius. Nukraušýtos, nuskvarbytos bulbės – kad su batais pareina, ar arklys pareina, ar karvė.
2. nueiti stumdantis, nusigrūsti: Jisai nusikraušė (nusistumdė) par spūstį.
sukraušýti.
1. sulaužyti, sulamdyti: Sukraušė jis mano krauklus su keliais.
2. padaryti nelygų, grubluotą: Ledas sukraušýtas, ant jo šėnutėm bėgti (čiuožti) visai negalima.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.