Kraujapaukštis – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis plėšrųjį paukštį, kuris minta grobiu, paprastai žinduoliais ar kitais gyvūnais.
Pagrindinė reikšmė:
Plėšrusis paukštis (pvz., erelis, vanagas, pelėda, suopis).
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Tą kraujapaukštį matyti virš miško – tikriausiai erelis.
2. Kraujapaukščiai dažnai turi aštrius nagus ir snapą.
3. Naktį miške išgirdome kraujapaukščio – pelėdos – balsą.
Pastaba:
Šis terminas dažniau sutinkamas senesnėje literatūroje ar specializuotame kontekste. Kasdienėje kalboje dažniau vartojamas „plėšrusis paukštis“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.