krãtilas.
1. kretilas: Su krãtilu sijo [ja] pagrėbas, kresčiuo [ja] pakračias, nuoklastas, varpas. Imk kratilą ir eik kiaulėms pelų prasijoti. Par kratilą iškrato pelus. Paimk, vaikel, krãtilą ir nuejęs iškresčiuok pelus! Kratilas su sūriais kabėjo aukštai ant virvių. Karvėms supilk tris kratilus pelų. Pasibaigė kratilas, nebeturėsu kuo grūdų nusijoti. Išpink kratilo dugną naujom kliugelėm – reiks pelai sijot. Tekėjo mėnulis, raudonas, didelis kaip kratilas.
2. didelė apvali pintinė pašarui nešti, užsidėjus ant nugaros; doklas, tarankis: Paršiukus į turgų su kratilu vešme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.