„Kralikinis“ – kilęs iš žodžio kralikas („triušis“ arba „kiškis“ tarmėse). Dažniausiai vartojamas kaip:
1. Pridėtinio žodžio dalis, pvz., kralikinis kailis (triušio kailis).
2. Šnekamojoje kalboje gali reikšti „susijęs su triušiu/kiškiu“.
Pavyzdžiai:
- Kralikinis kailis šildo žiemą.
- Vaikai žiūri į kralikinę uodą (t. y. triušio urvą).
- Senelė pasakojo apie kralikinę gentybę (t. y. triušių veisimą).
Pastaba: Žodis dažniausiai sutinkamas tarmėse ar senesniuose tekstuose, bendrinėje kalboje retas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.