kraipytinis
Kraipytinis – tai kalbos dalis, kuri išreiškia veiksmo būdą, laiką ar priežastį, bet neturi nei asmens, nei skaičiaus, nei nuosakos formų. Tai neveikiamosios rūšies veiksmažodžio forma.
Pagrindiniai požymiai:
- Sudaromas iš veiksmažodžio kamieno ir priesagų -ant, -us, -damas, -t.
- Dažnai atsako į klausimus: kaip? kada? kodėl?
Pavyzdžiai:
1. -ant (esamasis laikas):
Jis skaitė knygą, sedėdamas patogiai. (kaip?)
Įėjus į kambarį, jis pamatė draugą. (kada?)
2. -us (būtasis laikas):
Paruošęs namų darbus, jis išėjo pasivaikščioti. (kada?)
3. -damas (reiškia kartu vykstantį veiksmą):
Ji dainavo, šukuodama plaukus. (kaip?)
4. -t (retai vartojama, dažniau tarmėse):
Jis parvyko ankstyt ryto. (kada?)
Trumpai: Kraipytinis – veiksmažodžio forma, nurodanti papildomą veiksmą, bet nekeičianti pagrindinio sakinio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.