kovỹnė.
1. kova; muštynės, peštynės: Nėr ko aprašinėt visų kovynių, kur kazokai parodė lenkams. Kovynės metu susirinkusi ant kranto minia pradėjo rėkauti iš džiaugsmo. Mažytis Ansgarijėlis sekdavo žvirblių kovynę gyviausiai susidomėjęs. | Kokių kovỹnių buvo, kokių muštynių – visa ko! Kasdien kovynės, barnis.
2. kovos vieta: Jie bematant prilėkė prie kovynės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.