koštùvis. koštuvỹs. kóštuvis.
1. koštuvas: Skara vandeniui ir pienui košti vadinas koštuvỹs. Kóštuvis prakiuro, reiks pirkti naujį. Atnešk nuo tvoros kóštuvį, reikia pieną iškošti. Teip tu tę išmazgojai koštuvį, kad pienas nebėga. Aš vandenį par koštuvį párkošu: mūsų šulinės vanduo pribirsta. Parsivežiau iš turgaus naujį blėkinį kóštuvį. Per tankus koštùvis – nė pienas nebėga. Ė va, nuo koštuvio ir pienas prikritęs! Pieno, vandens košiamas indelis (koštuvis) buvo jam reikalingas. Koštuvis varinis, geležinis. Koštuvis šarminis. Tos teorijos ir svajonės priimamos ir taikomos in mūsų gyvenimą, neperleistos per to gyvenimo išaustą koštuvį.
2. kiaurasamtis.
3. mazgotė, pašluostė: Geros gaspadinės kóštuviai visumet čysti, o tavo nė kiaulės nugarai netiktum nušluostyti. Su tuo pačiu kóštuviu gali ir torielkas iššluostyti. Su kóštuviu gerai išmazgok indus. Nelįsk, gausi su kóštuviu par zūbus! Pasiimk koštuvį ir eik indų plauti. Tokios gaspadinės visi kóštuviai neplauti smirda. Su koštuviu apiplaktą šunys pjauna.
4. piltuvas (alui į statinę pilti).
koštùvį atidúoti perleisti šeimininkės pareigas: Atdaviau marčiai gaspadinystės kóštuvį, nebkišuos į butos reikalus.
koštuviù smìrdi tebėra jauna: Tu kóštuviu tebsmirdi – piemenė tebesi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.