Kontrrecenzija – tai mokslinio ar mokslinio-populiaraus darbo recenzavimas, kai recenzentas pats yra kritikuojamas (dažniausiai anonimiškai) dėl savo išvadų ar vertinimo. Tai savotiškas „recenzijos recenzavimas“, siekiantis užtikrinti objektyvumą ir atsakomybę.
Pavyzdžiai:
1. Mokslinis žurnalas – pirmasis recenzentas atmeta straipsnį kaip „nekokybišką“. Redakcija siunčia recenziją anoniminiam antrajam recenzentui (kontrrecenzentui), kuris vertina, ar pirmojo recenzento kritika buvo pagrįsta.
2. Disertacijos gynimas – oficialūs oponentai pateikia recenzijas, o mokslinė bendruomenė ar komisija gali kritikuoti jų argumentus, iš esmės atlikdama kontrrecenziją.
3. Leidybos procesas – autorius, nesutikdamas su recenzentu, gali paprašyti kontrrecenzijos, kad būtų išvengta subjektyvaus vertinimo.
Esmė: Kontrrecenzija naudojama kaip kokybės kontrolės mechanizmas, ypač ten, kur recenzentų sprendimai gali turėti didelę įtaką (pvz., karjera, publikacijos, finansavimas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.