Kolupka – tai mažybinė formą nuo žodžio kolupė (skiautė, nuolauža, atraiža), dažniausiai vartojama kalbant apie mažą duonos ar bandelės gabalėlį.
Pavyzdžiai:
1. "Nukandžiau tik kolupką duonos." – nurodo labai nedidelį kąsnelį.
2. "Palikau jam kolupkę pyrago." – reiškią mažą likutį/padalą.
3. Perkeltine prasme: "Kolupka vilties" – simbolizuoją menką vilties žiebturėlį.
Trumpai: tai mažytis gabaliukas (dažniausiai maisto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.