Kolerininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, privalantį atlikti baudžiaunę (privalomą darbą dvarui) arba mokėti činšą (natūrinį ar piniginį mokestį) baudžiavos laikotarpiu (XVI–XIX a. Lietuvoje). Žodis kilęs iš rusų kalbos („кабальный“ – įsipareigojęs).
Pavyzdžiai:
- Kolerininkai dirbdavo dvaro laukuose 3–4 dienas per savaitę.
- Užuot atlikę darbą, kai kurie kolerininkai mokėdavo dvarui pinigais ar grūdais.
- Po 1861 m. baudžiavos panaikinimo kolerininkai tapo laisviais valstiečiais.
Trumpai: Tai baudžiauninkas, privalėjęs darbu ar mokesčiu tarnauti dvarui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.