.
kõleik. koleĩk
1. kolei: Koleik mylėjo, toleik turėjo; kai nemylėjo, tai palydėjo. Koleik tas vanduo nusistovėjo, bernelis mergaitę prisikalbėjo. Pas močiutę augau, valelę turėjau; koleik norėjau, toleik uliavojau. Koleĩk jaunesnis buvo, dirbo. Lietuva brangi koleik gyvena, … nenustos vaikai tavęs mylėti. Koleik nebus regėtis žvaigždės, tai nemožna večeriot. Koleik lupas karnos, tai ir lupk.
2. Ar nupjovei, koleik liepiau? Ava, koleik mano rašyta!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.