kõklė (кaxля, Kachel). koklė̃.
1. krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė: Koklė [je] mėsa dar šilta tebėra. Padėk barščius į kõklę, tai būs šilti ir parvažiavusims vyrams. Tokio [je] karšto [je] koklė [je] gali obulus kepti.
2. toks molinis indas; maža puodynė: Viena žadėjo midaus koklę. Dėdė atsiuntė šiandie koklę medaus.
3. koklis 1: Iš kõklių pečius bus šiltas. Pas mumis krosnys yra iš koklių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.