Kočėklas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis mažą, paprastą, dažniausiai medinį kaimo namą ar trobelę, ypač skurdžią ar seną.
Pagrindinės reikšmės:
1. Skurdi, senoviška gyvenamoji trobelė.
2. Perkeltine prasme – labai menkas, netvarkingas būstas.
Pavyzdžiai:
1. Senelis gyveno viename mediniame kočėkle miško pakraštyje.
2. Po kelio mūsų laukia tik supuvęs kočėklas, ne namas.
3. Perkeltinai: Tas butas – tik kočėklas, o ne gyvenamoji vieta.
Sinonimai: lūšna, trobelė, užeiga, baraka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.