.
koberčius (кoбepeц). paaukštinimas su kilimu jaunavedžiams sustoti per sutuoktuves: Stosi ant koberčiaus. Žvakeles sudegė, koberčių užklojo, eina eina vargonykas an vargonų grajytie.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.