Kobė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis kepurę (dažniausiai moterišką, elegantišką, kartais su lauku ar papuošimais).
Pavyzdžiai:
1. Mergina dėvėjo šviesią kobę su kaspinu.
2. Senelė išsigobė seną kobę iš dėžės.
3. Kobė buvo tinkamas papildymas prie jos kostiumo.
Sinonimai: kepurė, skrybėlė (bet „kobė“ dažniau siejama su moteriškais, dekoratyviais stiliais).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.