Knupčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, neryžtingą, nerangų veiksmą, nerimestingą ir atidėliotą darbą (pvz., knupčiojimas su smulkmenomis). Dažnai vartojamas su neigiama prasme, apibūdinant neefektyvų laiko švaistymą.
Pavyzdžiai:
1. Visą rytą knupčiojau su tais dokumentais, bet nieko nepadariau.
2. Nustok knupčioti ir imkis reikalo!
3. Jis knupčioja prie kompiuterio, bet rezultatų nėra.
Sinonimai: trinktelėjimas, vilkinimas, dvejojimas, laikymasis už mažų dalykų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.