knobčioti

Knobčioti – šnek. kalbėti neaiškiai, murmėti, burbti, knisti (dažniausiai apie vaikus ar nepatenkintus suaugusius).

Pavyzdžiai:
1. Senis knobčiojo kąsnis, bet nieko nesupratau.
2. Nustok knobčioti ir aiškiai pasakyk, ko nori!
3. Vaikas knobčiojo sau po nosimi, bijodamas prisipažinti.

Sinonimai: murmėti, niurnėti, knisti, burbti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'knobcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Knobčioti – šnek. kalbėti neaiškiai, murmėti, burbti, knisti (dažniausiai apie vaikus ar nepatenkintus suaugusius). Pavyzdžiai: 1. Senis knobčiojo kąsnis, bet nieko nesupratau. 2. Nustok knobčioti ir aiškiai pasakyk, ko nori! 3. Vaikas knobčiojo sau po nosimi, bijodamas prisipažinti. Sinonimai: murmėti, niurnėti, knisti, burbti.