knibčioti

Knibčioti – tai veiksmažodis, reiškia narplioti, čaižyti, smulkiai ir atidžiai tvarkyti rankomis (dažniausiai mažus daiktus ar siūlus), taip pat lėtai, nerangiai judėti pirštais.

Pavyzdžiai:
1. Senelė knibčiojo siūlus, bandydama ištraukti užstrigusį siūlą.
2. Neknibčiok tuų sagų – visus atlaisvinsi!
3. Vaikas knibčiojo plyšį stalčiuje, manydamas, kad ten įstrigo moneta.

Trumpai: knibčioti = smulkiai narplioti / lėtai čaižyti pirštais.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'knibcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Knibčioti – tai veiksmažodis, reiškia narplioti, čaižyti, smulkiai ir atidžiai tvarkyti rankomis (dažniausiai mažus daiktus ar siūlus), taip pat lėtai, nerangiai judėti pirštais. Pavyzdžiai: 1. Senelė knibčiojo siūlus, bandydama ištraukti užstrigusį siūlą. 2. Neknibčiok tuų sagų – visus atlaisvinsi! 3. Vaikas knibčiojo plyšį stalčiuje, manydamas, kad ten įstrigo moneta. Trumpai: knibčioti = smulkiai narplioti / lėtai čaižyti pirštais.