kniauklióti, -iója, -iójo.
1. neaiškiai, pro nosį kalbėti: Negali kap reik šnekėti, ko kniauklióji?!
2. skųstis, dejuoti, aimanuoti: Kniaukliójo kniaukliójo, kad pinigų nėr, kad bėdos spaudžia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.