Kniaukalė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelį, dažniausiai apleistą, prastos būklės ar netvarkingą pastatą, trobelę, namelį. Dažnai vartojamas su neigiamu atspalviu (panašus į „lūšna“, „baraka“).
Pavyzdžiai:
1. „Miške rado seną kniaukalę, kurioje kadaise gyveno medžiotojas.“
2. „Vietoj namo jis įsigijo tik plytų kniaukalę.“
3. „Kaimo gale stovi apleista kniaukalė, kuri greit sugrius.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.