„Knežintis“ reiškia elgtis išdidžiai, įžūliai arba valdingai, dažnai pernelyg išaukštinant save prieš kitus.
Pavyzdžiai:
1. Elgesys:
Jis visur knežinčiasi lyg būtų svarbiausias.
2. Valdymas:
Naujoji vadovė pradėjo knežintis virš darbuotojų.
3. Istorinis kontekstas:
Kunigaikštis mėgo knežintis per puotų iškilmes.
Trumpai:
Tai neigiamas veiksmažodis, apibūdinantis arogantišką ar dominuojantį elgesį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.