knérkinti (-yti), -ina, -ino. knerkti 2: Aš nenoriu, kad kits knérkintų (virkdintų) tavo vaikus. Susigėsk, toks didelis mažą vaiką knérkini. Eitum jau vieną sykį darbo nusitverti, gana vaikus knérkyti. Nenorėjau knérkyt mergučės ir turėjau leist pas drauges. | Ką tu ten tą mergą knérkini! | Kas tas vištas taip knérkina?. Ką tu ten knérkiniesi su tuo pypliu, duok valgyt! Vaikai, jūs čia nesiknérkinkit!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.