Knerbučyti – tyliai, nerangiai murmėti, burbti (dažniausiai iš nepasitenkinimo).
Pavyzdžiai:
1. Senis knerbučiojo sau po barzda, girdint naujienas.
2. Vaikai knerbučiojo, kai privertė valgyti sriubą.
3. Ji knerbučiojo į telefoną, pykstama dėl vėlavimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.