knė́kčioti, -ioja, -iojo. protarpiais knėkti, silpnu balsu rėkti, čirpti: Knė́kčioja kai kačiūtis. Aš misliau, kad kačiokas knėkčioja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.