Knaisiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, atsargų judėjimą (dažniausiai apie gyvūnus ar žmones), neretai su neigiama konotacija: slaptas, tyli ar apdairus veikimas.
Pavyzdžiai:
1. Katinas knaisiojo po krūmais, išsiaiškindamas pelės pėdsakus.
2. Kaimynas knaisiojo prie svetimų daržų, lyg kažko ieškodamas.
3. Vaikai knaisiojo po rūsį, bandydami rasti senų daiktų.
Sinonimai: slankiojimas, tykojimas, naršymas, apklausinėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.