Klystžvakė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis klaidžiojantį, netaisyklingą žvakę (pvz., išlydytą, kreivą, netinkamai degusią). Dažnai vartojama perkeltine prasme apibūdinti netvarkingam, chaotiškam ar nenuosekliam reikalui/veikėjui.
Pavyzdžiai:
1. Tvirtinimas, kad projektas bus baigtas per savaitę, buvo gryna klystžvakė. (t. y. klaidingas, nepatikimas)
2. Išlydyta vaško klystžvakė vis sulydė staltiesę.
3. Jo pažadai – tik klystžvakės, niekada neįvyksta.
Trumpai: Netikslumas, netvarka ar klaidingas dalykas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.