Klūpėtojas – asmuo, kuris nuolat ar dažnai klūpa (keliais remiasi į grindis), dažnai dėl religinių apeigų, maldų arba paklusnumo.
Pavyzdžiai:
1. Bažnyčioje klūpėtojas ilgai meldėsi prie altoriaus.
2. Istoriniuose romanuose vergas vaizduojamas kaip klūpėtojas prieš valdovą.
3. Senoji moteris buvo ištikimas klūpėtojas kasryt prie pamaldų.
Trumpai: žodis dažniausiai vartojamas religiniame arba simboliniame paklusnumo kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.