Klukčioti – verkti tyliai, su klūkčiojimu, raudoti nesmarkiai, kone be garso.
Pavyzdžiai:
1. Kūdikis klukčiojo lovelėje, kol užmigo.
2. Ji klukčiojo vieniša, pasislėpusi už durų.
3. Senelis klukčiojo per laidotuvės, susilaikydamas nuo garsaus verksmo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.