kluikinėjimas

Kluikinėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis neaiškų, nerimestingą, nerūpestingą elgesį ar kalbą, dažnai susijusį su atidėliojimu, neryžtingumu ar netikslumu.

Pavyzdžiai:
1. Veiksmuose:
Vėl kluikinėji – vietoj mokymosi žiūri serialus.
Visą dieną kluikinėjo po miestą, nieko neveikdamas.
2. Kalboje:
Ką tu murmi kluikinėdamas? Sakyk aiškiai!
Atsakė kluikinėdamas, tarsi slapčia ką nors žinotų.

Trumpai: Tai nerimastingas, nekonkretus elgesys ar kalba, dažnai su neigiamu atspalviu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kluikinejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kluikinėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis neaiškų, nerimestingą, nerūpestingą elgesį ar kalbą, dažnai susijusį su atidėliojimu, neryžtingumu ar netikslumu. Pavyzdžiai: 1. Veiksmuose: Vėl kluikinėji – vietoj mokymosi žiūri serialus. Visą dieną kluikinėjo po miestą, nieko neveikdamas. 2. Kalboje: Ką tu murmi kluikinėdamas? Sakyk aiškiai! Atsakė kluikinėdamas, tarsi slapčia ką nors žinotų. Trumpai: Tai nerimastingas, nekonkretus elgesys ar kalba, dažnai su neigiamu atspalviu.