klojìkas, -ė.
1. kas kloja, tiesia, guldo: Lentpjūvėje reikia lentų klojikų.
2. kas dengia (stogą): Kad stogą su šiaudais dengi (kloji), tad nereik klojikui duoti ant stogo valgyti, nes šiaip, sako, pelės labai stogą kapojančios. Berods, – prisipažįsta Pikčiurna, – toks, kaip klojiko Kiliaus, nulaižytas mano stogas nėra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.