kliuvintis

Kliuvintis – tai veiksmažodis, reiškiantis kabintis, užsikabinti (dažniausiai apie drabužius, siūlus ar panašius dalykus). Taip pat gali būti vartojamas perkeltine prasme, pvz., užkliūti už minties, užsikabinti už smulkmenų.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Apsiaustas kliuvinėjo už durų rankenos.“
„Siūlas kliuvinėjo už nagų.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Nekliuvinkite dėl smulkmenų – svarbi esmė.“
„Jo mintys kliuvinėjo prie to paties klausimo.“

Trumpai:
Reiškia užsikabinti (fiziškai arba mintyse), dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., dėl nieko reikšmingo).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kliuvintis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kliuvintis – tai veiksmažodis, reiškiantis kabintis, užsikabinti (dažniausiai apie drabužius, siūlus ar panašius dalykus). Taip pat gali būti vartojamas perkeltine prasme, pvz., užkliūti už minties, užsikabinti už smulkmenų. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: „Apsiaustas kliuvinėjo už durų rankenos.“ „Siūlas kliuvinėjo už nagų.“ 2. Perkeltinė prasmė: „Nekliuvinkite dėl smulkmenų – svarbi esmė.“ „Jo mintys kliuvinėjo prie to paties klausimo.“ Trumpai: Reiškia užsikabinti (fiziškai arba mintyse), dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., dėl nieko reikšmingo).