kliuvinė|ti, kliuvinėja, kliuvinėjo džn. mžb. kliūti 1: Jis slankiojo po kambarį, kliuvinėjo už baldų. kliuvinėjimas Žiūrėk: [kliūti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.