kliur|ti, kliūra, kliuro
1. šnek. klerti: Sena mašina greit kliūra.
2. šnek. imti negaluoti, sirgti: Kad tik kas, tuoj ir kliūra. kliurimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.