Kliuktelėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tylią juokimąsi (dažnai su pasislėpusiu pasitenkinimu, ironija ar pan.).
Pavyzdžiai:
- Išgirdęs juokingą istoriją, jis tik kliuktelėjo.
- „Na, gerai padirbai“, – tarė ji su kliuktelėjimu.
- Kliuktelėjimas perėjo į balsų juoką.
Trumpai: tai tylus, švelnus juokas, dažnai išreiškiantis pasitenkinimą ar šaipumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.