kliukėjimas

Kliukėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis silpną, nerangų vaikščiojimą (pvz., dėl senatvės, silpnumo, apsvaigimo) arba lėtą, vangų judėjimą.

Pavyzdžiai:
1. Po operacijos senelis dar kliukėjo, bet jau ėjo pats.
2. Apsvaigus nuo karščio, vaikas kliukėjo link lovos.
3. Peršalęs, kliukėjau namo kaip žąsis.

Sinonimai: slankstytis, svirduliuoti, sliūkinti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kliukejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kliukėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis silpną, nerangų vaikščiojimą (pvz., dėl senatvės, silpnumo, apsvaigimo) arba lėtą, vangų judėjimą. Pavyzdžiai: 1. Po operacijos senelis dar kliukėjo, bet jau ėjo pats. 2. Apsvaigus nuo karščio, vaikas kliukėjo link lovos. 3. Peršalęs, kliukėjau namo kaip žąsis. Sinonimai: slankstytis, svirduliuoti, sliūkinti.