.
kliùčvaitis (kluczwójt).
1. žemiausias policijos valdininkas, urėdninkas: Pirmadienį žandarai, paėmę kliučvaitį, iškrėtė Šeškevičiaus namus. Spraunykas, paėmęs asesorius, kliučvaičius ir dešimtinykus, apstojo Volskio kromą.
2. vaitas, kuris valdydavo dvaro palivarką: Plakdavo baudžiauninkus tijūnai, kliučvaičiai, plakdavo kiti Kordušų tarnai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.