kliučvaitis

.
kliùčvaitis (kluczwójt).

1. žemiausias policijos valdininkas, urėdninkas: Pirmadienį žandarai, paėmę kliučvaitį, iškrėtė Šeškevičiaus namus. Spraunykas, paėmęs asesorius, kliučvaičius ir dešimtinykus, apstojo Volskio kromą.

2. vaitas, kuris valdydavo dvaro palivarką: Plakdavo baudžiauninkus tijūnai, kliučvaičiai, plakdavo kiti Kordušų tarnai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kliucvaitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv