Klišinėjimas – tai kalbos reiškinių (frazė, posakio, vaizdo) nuvalkymas nuo originalumo dėl per dažno vartojimo, kai jie tampa nusistovėjusiais, nuspėjamais ir netenka išraiškingumo.
Pavyzdžiai:
- „Šaltas kaip ledas“ (vietoj originalaus apibūdinimo).
- „Laikas – geriausias gydytojas“ (nuvalkytas aforyzmas).
- „Darbas sukasi kaip laikrodis“ (tipiškas, neoriginalus palyginimas).
- „Šviesi ateitis“ (politinėje kalboje).
- „Gilus likimas“ (apie filmą ar knygą).
Esmė: klišinėjimas sumažina kalbos įtaigą, todėl kūryboje ir publicistikoje rekomenduojama vengti nuvalkytų posakių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.