Kliekis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, dažniausiai netaisyklingos formos, medžio gabalėlį (rąstą, šaką, rąstelių atraižą). Vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti žmogų kaip nevikų, nerangų, nepatogų.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Sukrovė kūrenimui krūvą kliekių.“
„Prie ugnies buvo pridėtas storas kliekis.“
2. Perkeltinė prasmė (žargonas):
„Koks jis kliekis – viską užkliūva.“
„Nevaryk to klieko čia, tik trukdys.“
Trumpai: Medžio gabalas arba nerangus žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.