kliauk|ti, kliaukia, kliaukė
1. šnek. smarkiai lyti; smarkiai tekėti (apie skysčius): Visą dieną kliaukia. Vanduo per kiemą kliaukte kliaukia.
2. šnek. smarkiai lieti, pilti: Kur kliauki tą vandenį?
3. šnek. godžiai gerti,
srėbti: Vandenį kliaukti kliaukimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.