.
klėtkà (klatka).
1. narvas, narvelis: Sugovė paukštelį ir uždarė klėtkon. Padaryk man klėtką, aš auginsiu paukštytę. Vaikai padarė kurapkai klėtką ir augins. Klėtko [je] balsiai staugė du uždaryti liūtai. Triušį laikė klėtko [je]. Pasidirbau klė̃tką bekonams vežti. Įleisk paukščiuką į klėtkikę. Kad girelėj nenuklystų, klėtkoj įsodino. Kad neturi klėtkelės, neieškok paukštelės. Graži klėtkà, negražus paukštis.
2. kioskas, būda (smulkių prekybininkų): Klėtka prekės. Eisiu į klėtką nupirkt cukro. Pamatė jis prie vieno buto ties durimis toblyčią kabant, ant kurios to kupčiaus klėtka buvo užmaliavota.
3. inkilas.
4. kalėjimas.
5. viešbutis.
6. kraitės, pintinės užpinta vieta, kur kryžiuojasi lankai: Jei klėtka iširo, tada drimba statinėliai.
7. iš nestorų pagalių sukaltas keturkampis, uždėtas ant rogių.
8. bičių korio akutė.
9. malksnų matas (10 kapų malksnų): Su dešimts klėtkų gontų gal didelę trobą uždengti.
10. lango stiklas: Jų didelės klėtkos.
11. langelis, keturkampis (piešinio, audinio). .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.