Klėtaukštas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, neturtingą mintimis, tuščią žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu).
Pavyzdžiai:
1. Nesikalbėk su juo – jis tikras klėtaukštas, nieko protingo neišgirsi.
2. Kaip tu galėjai taip pasielgti? Būk ne klėtaukštas!
3. Visiems aišku, kad jis – tuščias klėtaukštas, tik išoriškai stengiasi atrodyti svarbus.
Sinonimai: kvailys, tuščiagalvis, bukagalvis, durnius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.