klèsterti, -i (-ia, -na), -ėjo. klesterėti:
1. Jis kai klèsterėjo ant suolo, tas net subraškėjo.
2. Ir klesterė [jo] pėdas nuo viršaus an gremdymo. Arklys pasišokėjo, tai tas ir klèsterėjo an kelio.
3. Kad klesterėjo lietus, ir permerkė visus.
4. mestelėti: Viedrą su vandeniu klèsterė [jo],
o pats – namo. Kap klèsterė [jo] apie žemę, tai ir razsipylė kap kiaušinis.
5. suduoti, sudrožti: Aš jam klester [ėj] au per burną, tai žinos, kap su manim šnekėt. Kad klèstersiu, tai paslėsi jukon (krauju apsipilsi) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.