Klerkis – tai istorinis terminas, reiškiantis žemvaldžio tarną ar valdininką, dažniausiai atsakingą už raštvedybą, ūkio valdymą ar administravimą viduramžiais ir vėlesniais laikotarpiais (pvz., LDK).
Pavyzdžiai:
1. LDK kontekste – klerkas galėjo tvarkyti didiko ar bažnyčios dokumentus, ūkio apskaitą.
2. Europoje – žemesnio rango valdininkas, padedantis valdyti dvarą ar miestelį.
3. Šiuolaikinis panaudojimas – retai vartojamas, dažniau istoriniuose šaltiniuose ar literatūroje.
Trumpai: klerkis – raštininkas, administravimo tarnautojas istoriniuose visuomenės sluoksniuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.