klepka

.
klepkà (klepka).

1. statinės ar medinio kibiro lentelė, šulas: Medinio viedro ar ceberio arba duonkubilio šoninės dalys vadinasi klepkos. Ceberio tik klepkos stovi kampan – lankai nulekiojo. Kubilo klẽpkos išbyrėjo. Su pucu (tokiu kirviu) klepkàs ąžuolines tašo. Jau perdžiūvo bačka, net klepkos prasiskyrė. Prisdariau klepkų: galėsiu padaryt staunyčią (statinę) . Iš šitų klepkų dar galima geras kubilas sustatyt.

2. rąstagalys: Visą mišką į klepkas sukirto.

3. palto užpakalyje diržas, velkė, skląstis.

4. palto, švarko atlapas: Jo didelės žipono klepkos.
dviejų̃ klepkų̃ trū́ksta labai kvailas: Tau, mergaite, tai jau dviejų̃ klepkų̃ trū́ksta.
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti: Kad ir Antanas, būd [av] o, iššókdavo iš klepkõs.
vienõs klepkõs trū́ksta kvailas: Šitam trūksta vienos klepkos. Jam trūksta galvon vienos klepkos.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klepka' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv