.
klémka (klamka). klėmkà.
1. durų rankena, klibikis: Paspausk klemką, ir durys pačios atsidarys. Išklebus klemka duryse. Paspausk smarkiau klemką, ir atsidarys. Klémka kavoliaus daryta. Kitąsyk tik klémkos būdavo. Paturėk duris už klemkos. Spusterk klémką, ir atsidarysi duris. Sugedo klémka, ir durys visą dieną atlapos, nebeužsidaro. Aš negaliu atidaryti durų: numušta klémka. Imbėgo in tą grinčiutę, ražančium klémką užsuko. Reikia klėmka pataisyt: durys labai sunkiai ažsidaro. Klė̃mkos dalys: rankelė, lopetėlė [pakėlimui] ir klėmka, kuri ažulekia.
2. spyna: Ką te iš jų pavogsi: visos durys klemkelėm nukarstytos.
3. švarko ar palto diržas užpakalyje, velkė: Kap tau siūt žiuponas: su klemka ar be klemkos?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.