kleiza

Kleiza – tai archajiškas terminas, reiškiantis šoninis pastato priestatas, papildomas koridorius arba nedidelis sandėliukas (dažniausiai ūkinis). Kilęs iš vokiečių kalbos („Kleise“ – aptvaras, šoninė patalpa).

Pavyzdžiai vartojime:
1. Sename dvare buvo kleiza, kurioje laikė daržovių atsargas.
2. Kleiza tarp pagrindinės trobos ir tvarto buvo pritaikyta įrankių laikymui.

Sinonimai: sandėliukas, pridėtis, šoninė patalpa, klėtis.
Pastaba: Šis žodis dabar retai vartojamas, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar regioninėje leksikoje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kleiza' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kleiza – tai archajiškas terminas, reiškiantis šoninis pastato priestatas, papildomas koridorius arba nedidelis sandėliukas (dažniausiai ūkinis). Kilęs iš vokiečių kalbos („Kleise“ – aptvaras, šoninė patalpa). Pavyzdžiai vartojime: 1. Sename dvare buvo kleiza, kurioje laikė daržovių atsargas. 2. Kleiza tarp pagrindinės trobos ir tvarto buvo pritaikyta įrankių laikymui. Sinonimai: sandėliukas, pridėtis, šoninė patalpa, klėtis. Pastaba: Šis žodis dabar retai vartojamas, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar regioninėje leksikoje.