kleišiojimas

Kleišiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., verkiantis skundas, nuobodi pramoka).

Pavyzdžiai:
1. Šeimoje: "Tėtis vėl pradėjo kleišioti apie jaunystės sunkumus."
2. Darbe: "Vadovas per susirinkimą pusvalandį kleišiojo apie laiką."
3. Bendravime: "Nustok kleišioti, tiesiai pasakyk, ko nori!"

Sinonimai: plepėjimas, pramokos, moralizavimas, verksmas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kleisiojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kleišiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., verkiantis skundas, nuobodi pramoka). Pavyzdžiai: 1. Šeimoje: "Tėtis vėl pradėjo kleišioti apie jaunystės sunkumus." 2. Darbe: "Vadovas per susirinkimą pusvalandį kleišiojo apie laiką." 3. Bendravime: "Nustok kleišioti, tiesiai pasakyk, ko nori!" Sinonimai: plepėjimas, pramokos, moralizavimas, verksmas.