Kleckius – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažas, neaiškus, netvarkingas rašalas, dėmė (dažniausiai nuo rašalo, dažų, alyvos). Vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti neapgalvotą, netvarkingą darbą, sumaištį.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Sulietas rašalas ant sąsiuvinio padarė didelį kleckį.“
„Marškinių rankovėje matėsi aliejinis kleckius.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Jo ataskaita buvo tik kleckius – jokių aiškių išvadų.“
„Vietoj tvarkos padarė kleckų.“
Sinonimai: dėmė, rašalas, teptė, keverzda, maišalynė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.